- pūstas
- 2 ×pū̃stas, -à (brus. пycты) adj. (4)
1. VlnE150, R, K dykas, be nieko, tuščias: Trobelė paliko pūstà Grdm. Tas riešutys turbūt bus pūstas, kad su skylute Lbv. Galva kai pūstà melnyčia (apie kvailą) Rod. Čia, visoje apygardoje, pūsta pūstynė belikusi (išmirę žmonės) Žem. Rado pūstus namus, kaip kitąsyk prie baudžiavų tankiai ūkinykai pamesdavo namus ir pabėgdavo slapčia BsPIV131. Nes darželiai visi ir visos pū̃stos vietelės judinos iš kapinių, saulelei budinant svietą K.Donel. Paliko pūstùs laukus (neapsėtus) Krkl. Idant gyventumbim ir nemirtumbim ir laukai nebūtų pūsti BB1Moz47,19. Pūstùs padarysiu kalnus ir pakalnes DP9. | Tavo bilietas pū̃stas Ll.
pū̃sta n.; Q367: Buvo viskas pū̃sta Slv. ║ dykuminis, dykumoje esantis, gyvenantis: Jiems tekę eiti per tyrus, aukštus kalnus, pūstas šalis LTII467(Bs). Perejęs esi girę pūstąją Mž288. Stojause kaip paukštis pūstasis ant stogo Mž473.pūstaĩ adv. K.2. be turinio, nerimtas: Neklausyk tos jo pūstõs šnekos Btr. 3. nevaisingas, bergždžias: Šitas žiedas pūstas – gali skinti Žl. Šiemet mūsų karvės pūstos Skr.pūstaĩ adv.: Pūstaĩ šiemet sodai žydėjo Trgn.4. prk. be reikalo, veltui daromas, atliekamas: Aš manau, kad pūstas šitas tavo darbas Tl.pūstaĩ adv.: Jis pas mus ateina vis pūstai ir pūstai Lp. ║ apie ką prarastą, netektą: Čia jam blogai išėjo: pūstà pieno, pūstà puodo Skd. Ar munęs pūstà, ar ano: kertu su kirviu, kas lįs pro langą Šts.◊ pūstì galaĩ tuščias, nereikalingas dalykas: Mum atrodo, kad pūstì galaĩ čia sakyt Grv.pūstù galù ver̃stis labai gintis: Jis žmogus pūstù galù ver̃čias, kad tų pinigų nevogęs Skr.
Dictionary of the Lithuanian Language.